Kortizolis: norma, tyrimas ir ką reiškia nukrypimai

Kas yra kortizolis

Kortizolis – tai hormonas, kurį gamina antinksčiai (maži organai virš inkstų). Gamybą valdo hipofizė, išskirdama hormoną AKTH. Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, bet jo darbas platesnis: jis padeda palaikyti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, slopina uždegimą ir dalyvauja budrumo bei miego ritmo reguliavime.

Sveiko žmogaus kortizolio kiekis kinta per parą: didžiausias – ankstyvą rytą (apie 6–9 val.), per dieną palaipsniui mažėja, o vakare ir naktį būna mažiausias. Todėl rezultatas be nurodyto paėmimo laiko dažnai nieko nereiškia.

Kada skiriamas kortizolio tyrimas

Gydytojas gali skirti tyrimą, jei yra požymių, kad kortizolio per daug arba per mažai.

Įtariant per didelį kiekį (Kušingo sindromą):

• greitas svorio augimas, ypač apie liemenį, veidą ir sprandą;
• purpuriniai ruožai ant odos, lengvai atsirandančios mėlynės;
• nuolat didelis kraujospūdis, padidėjęs cukraus kiekis;
• raumenų silpnumas, kaulų retėjimas;
• moterims – nereguliarios mėnesinės, padidėjęs plaukuotumas.

Įtariant per mažą kiekį (Adisono ligą ar antinksčių nepakankamumą):

• ilgalaikis nuovargis ir silpnumas, nepaaiškinamas svorio mažėjimas;
• žemas kraujospūdis, svaigimas atsistojus;
• pykinimas, apetito stoka, noras sūraus maisto;
• odos patamsėjimas (esant pirminei ligai).

Simptomai dažnai nespecifiniai, todėl tyrimas vien dėl nuovargio ar streso dažniausiai nėra reikalingas.

Tyrimo rūšys

Tyrimas	Ką rodo	Pastabos
Kortizolis kraujyje (ryte)	Kortizolio kiekį tuo metu	Paprastai imamas apie 8 val.; kartais kartojamas ir vakare
Kortizolis seilėse	Laisvą kortizolio dalį	Dažnai renkama vėlai vakare, kai kiekis turi būti mažas
Parinis kortizolis šlapime	Per parą išsiskyrusį kiekį	Reikia surinkti visą paros šlapimą
Slopinimo (deksametazono) mėginys	Ar kortizolis sumažėja pavartojus slopinantį vaistą	Atliekamas pagal gydytojo nurodymus
Stimuliacijos (AKTH) mėginys	Ar antinksčiai atsako į stimuliaciją	Atliekamas gydymo įstaigoje

Kortizolio norma

Orientacinė suaugusiųjų kortizolio norma kraujyje, paimtame ryte, yra apie 6–23 µg/dl (maždaug 170–630 nmol/l). Po pietų vertės mažesnės. Skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus metodus ir vienetus, todėl vadovaukitės savo tyrimo lapelyje nurodytomis ribomis.

Kai kurie veiksniai gali pakeisti rezultatą nesant ligos: nėštumas, estrogenų turintys vaistai (įskaitant hormoninę kontracepciją), kortikosteroidai, stresas, nepakankamas miegas, naktinis darbas.

Ką reiškia aukštas kortizolis

Pakilęs kortizolis nebūtinai reiškia ligą. Dažnos nepavojingos priežastys – nėštumas, stresas ar skausmas tyrimo metu, ilgalaikis nemiga, estrogenai.

Medicininės priežastys:

• hipofizės navikas, gaminantis daug AKTH (vadinama Kušingo liga);
• antinksčio navikas ar auglys, gaminantis kortizolį;
• navikai kitose vietose, gaminantys AKTH;
• ilgas kortikosteroidų (tablečių, injekcijų) vartojimas – dažniausia Kušingo sindromo priežastis. Vaistų be gydytojo žinios nutraukti negalima.

Diagnozei dažniausiai reikia kelių tyrimų (parinis šlapimas, vakaro seilės, slopinimo mėginys), nes vieno matavimo nepakanka.

Ką reiškia žemas kortizolis

Žemas kortizolis rodo, kad antinksčiai gamina per mažai hormono. Priežastys:

• Adisono liga – antinksčių pažeidimas (dažniausiai autoimuninis);
• hipofizės ligos, dėl kurių trūksta AKTH;
• staigus kortikosteroidų vartojimo nutraukimas po ilgo gydymo, nes organizmas pats kurį laiką negamina pakankamai.

Esant nepakankamumui, kyla pavojus sunkios būklės – antinksčių krizės, ypač per infekciją, traumą ar operaciją. Ji reikalauja skubios pagalbos.

Kas vyksta po tyrimo

Jei pirmasis kortizolio rezultatas nukrypęs, gydytojas dažniausiai neskuba daryti išvadų. Pirmiausia išsiaiškinama, ar mėginys paimtas tinkamu paros laiku, ar žmogus vartoja kortikosteroidų ar estrogenų, ar nebuvo ūmios ligos ar stipraus streso. Po to dažniausiai skiriama kartoti tyrimą arba atlikti patvirtinamąjį mėginį.

Jei įtariamas per didelis kortizolio kiekis, paprastai bandoma nustatyti, ar jis gaminamas nepriklausomai nuo hipofizės signalų, ir tik tada ieškoma konkrečios priežasties vaizdiniais tyrimais (pvz., hipofizės ar antinksčių magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimu). Jei įtariamas per mažas kiekis, atliekamas stimuliacijos mėginys, parodantis, ar antinksčiai geba padidinti hormono gamybą. Šiuos tyrimus ir gydymą tvarko endokrinologas, todėl savarankiškai spręsti nereikėtų.

Svarbu atskirti medicininį kortizolio nuokrypį nuo kasdienio streso pojūčio. Nuovargis, miego sutrikimai ar nerimas dažniausiai turi kitų priežasčių, kurias aptaria šeimos gydytojas. Net jei kortizolis padidėjęs laikinai, tai nebūtinai reiškia ligą.

Kaip pasiruošti tyrimui

• Dėl kraujo tyrimo laiko pasitarkite su gydytoju – dažniausiai jis imamas ryte.
• Prieš tyrimą pailsėkite, venkite intensyvaus krūvio ir stipraus streso.
• Pasakykite gydytojui apie visus vartojamus vaistus: kortikosteroidus (tabletes, kremus, inhaliatorius), estrogenus, kai kuriuos vaistus nuo grybelio ar epilepsijos.
• Seilių ir šlapimo mėginius renkite tiksliai pagal laboratorijos instrukciją (laikas, tara, laikymas).
• Nenutraukite jokių vaistų be gydytojo nurodymo.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei kortizolio tyrimas nukrypęs nuo laboratorijos ribų;
• jei ilgai jaučiate nepaaiškinamą silpnumą, svorio kitimą, nuolat aukštą kraujospūdį ar cukrų;
• jei vartojate kortikosteroidus ir atsiranda silpnumas, pykinimas, vėmimas;
• jei atsirado purpuriniai ruožai, ryškus veido apvalėjimas ar lengvai atsirandančios mėlynės.

Jei pasireiškia skiltyje apie skubią pagalbą išvardyti požymiai, skambinkite 112.

DUK

Ar aukštas kortizolis reiškia, kad aš „pervargęs“? Ne visada. Stresas ir nemiga gali šiek tiek keisti kortizolį, bet tai nelaikoma liga. Kušingo sindromas yra konkreti diagnozė, nustatoma keliais tyrimais.

Kodėl tyrimas imamas ryte? Nes kortizolis per parą kinta, o normos pateikiamos konkrečiam paros laikui.

Ar kortizolį galima „nuleisti“ papildais? Patikimų įrodymų, kad papildai gydo ligas, susijusias su kortizoliu, nėra. Prieš vartodami bet kokius preparatus pasitarkite su gydytoju.

Ar nuo streso gali išsivystyti Kušingo sindromas? Ne. Jį sukelia navikai arba ilgas kortikosteroidų vartojimas, o ne kasdienis stresas.

Klausimai gydytojui

• Ar mano kortizolis imtas tinkamu paros laiku?
• Ar reikia kartoti tyrimą ar atlikti papildomus (šlapimo, seilių, slopinimo mėginį)?
• Ar mano vartojami vaistai gali iškreipti rezultatą?
• Kokių ligų reikia atmesti ir kokiam specialistui (endokrinologui) turėčiau kreiptis?