Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)

Kas yra hipertenzija

Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sienas. Jis užrašomas dviem skaičiais: viršutinis (sistolinis) rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, apatinis (diastolinis) – tarp susitraukimų. Matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg).

Hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat būna padidėjęs. Daugumoje rekomendacijų ribinė vertė gydytojo kabinete yra 140/90 mmHg ar daugiau, o namų matavimuose – apie 135/85 mmHg ar daugiau. Diagnozė nenustatoma pagal vieną matavimą.

Simptomai

Dažniausiai hipertenzija nesukelia jokių simptomų, todėl ją vadina „tyliąja“ liga. Kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmas, svaigimas ar kraujavimas iš nosies, bet šie požymiai nėra specifiniai. Vienintelis patikimas būdas sužinoti – išmatuoti spaudimą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliui žmonių konkrečios priežasties nerandama (pirminė hipertenzija). Kraujospūdį didina:

• didelis druskos kiekis maiste;
• antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas;
• gausus alkoholio vartojimas, rūkymas;
• lėtinis stresas, miego sutrikimai (pvz., miego apnėja);
• amžius ir paveldimumas;
• diabetas, inkstų ligos.

Retais atvejais spaudimą pakelia kitos ligos (inkstų, hormonų) arba vaistai. Tai vadinama antrine hipertenzija.

Kaip tinkamai matuoti kraujospūdį

• Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite, nekalbėkite.
• Valandą prieš matavimą nerūkykite, negerkite kavos.
• Sėdėkite atsilošę, pėdos ant grindų, ranka atremta širdies lygyje.
• Naudokite tinkamo dydžio manžetę.
• Išmatuokite du kartus su minutės pertrauka ir užrašykite rezultatus.

Diagnostika

Gydytojas pakartotinai matuoja kraujospūdį, gali pasiūlyti matuoti namuose arba 24 val. monitoravimą. Paskiriami kraujo ir šlapimo tyrimai, EKG, kartais kiti ištyrimai, kad būtų įvertintas poveikis širdžiai, inkstams ir kitiems organams.

Gydymas

Gyvenimo būdas

• Mažinti druskos kiekį maiste.
• Valgyti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių produktų, mažiau perdirbtos mėsos.
• Mesti rūkyti, riboti alkoholį.
• Reguliariai judėti (pvz., sparčiai vaikščioti bent 150 min. per savaitę).
• Mažinti svorį, jei yra antsvoris.

Vaistai

Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba rizika didelė, skiriami vaistai. Dažnai naudojamos grupės: AKF inhibitoriai, ARB, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai. Vaistus parenka ir dozuoja gydytojas. Nenutraukite jų vartojimo savarankiškai, net jei spaudimas normalus: jis normalus todėl, kad vaistai veikia.

Komplikacijos

Negydoma hipertenzija didina širdies priepuolio, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligos ir regos pažeidimo riziką.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei namuose pakartotinai matuojant spaudimas viršija 135/85 mmHg.
• Jei jau gydotės, bet spaudimas nesumažėja ar atsiranda šalutinis vaistų poveikis.
• Planuojant nėštumą ar kai nėštumo metu pakyla spaudimas.

Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Profilaktika

Tie patys principai kaip ir gydant: sveika mityba su mažiau druskos, judėjimas, normalus svoris, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas. Rekomenduojama bent kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, ypač po 40 metų ar esant rizikos veiksniams.

Klausimai gydytojui

• Kokį kraujospūdį turėčiau siekti?
• Kaip dažnai turėčiau matuoti namuose?
• Kokį šalutinį vaistų poveikį stebėti?
• Ar reikia papildomų tyrimų dėl širdies ar inkstų?