Hemoglobinas: norma, žemas ir aukštas rodiklis

Kas yra hemoglobinas

Hemoglobinas (Hb, HGB) – tai geležies turintis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Jis suriša deguonį plaučiuose ir išneša jį į visus organus bei audinius, o atgal grąžina dalį anglies dioksido. Dėl hemoglobino kraujas yra raudonas.

Hemoglobino kiekis matuojamas bendrame kraujo tyrime iš venos arba piršto. Rezultatas rašomas gramais litre (g/l) arba gramais decilitre (g/dl). Pavyzdžiui, 130 g/l yra tas pats, kas 13,0 g/dl.

Hemoglobino gamybai reikia geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, todėl jo kiekis atspindi ir mitybą, ir žarnyno bei kaulų čiulpų būklę.

Hemoglobino norma

Kiekviena laboratorija nurodo savo atskaitos ribas, todėl vadovaukitės tyrimo lapelyje pateiktu intervalu. Orientacinės ribos, kurias žemiau laikant diagnozuojama mažakraujystė, pagal PSO:

Grupė	Mažakraujystė, kai hemoglobinas žemesnis nei
Vyrai	130 g/l (13,0 g/dl)
Moterys (ne nėščios)	120 g/l (12,0 g/dl)
Nėščiosios	110 g/l (11,0 g/dl)
Vaikai 5–11 metų	115 g/l (11,5 g/dl)
Vaikai 6–59 mėnesių	110 g/l (11,0 g/dl)

Įprastas normos intervalas dažniausiai būna maždaug 130–175 g/l vyrams ir 120–155 g/l moterims, tačiau tikslios ribos skiriasi. Nuo ūgio, amžiaus, gyvenimo aukštyje virš jūros lygio ir rūkymo hemoglobinas taip pat šiek tiek kinta. Lengvas nukrypimas nuo ribos dar nereiškia ligos.

Kada skiriamas tyrimas

Hemoglobinas tiriamas:

• profilaktiškai, atliekant bendrą kraujo tyrimą;
• esant nuovargiui, silpnumui, galvos svaigimui, išblyškimui, dusuliui;
• nėštumo metu (tikrinamas keletą kartų);
• įtariant kraujavimą, geležies, B12 ar folio rūgšties trūkumą;
• sergant lėtinėmis ligomis (inkstų, uždegiminėmis žarnyno, vėžiu) ir jų gydymo metu;
• stebint celiakiją, nes blogas pasisavinimas dažnai pasireiškia mažakraujyste;
• prieš operacijas.

Žemas hemoglobinas

Žemas hemoglobinas vadinamas mažakraujyste (anemija). Dažniausios priežastys:

• geležies trūkumas – gausios mėnesinės, nėštumas, vienpusė mityba, kraujavimas iš virškinimo trakto (opos, hemorojus);
• vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas – veganiška mityba be papildų, atrofinis gastritas, žarnyno ligos;
• blogas pasisavinimas – celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, skrandžio operacijos;
• lėtinės ligos – inkstų nepakankamumas, ilgalaikiai uždegimai, skydliaukės ligos;
• kaulų čiulpų ar kraujo ligos (retesnės priežastys);
• ūmus kraujo netekimas po traumos ar operacijos.

Simptomai: nuovargis, silpnumas, išblyškusi oda, dusulys krūvio metu, galvos svaigimas, greitas širdies plakimas, šalti pirštai, traškūs nagai, galvos skausmas. Lengva mažakraujystė gali nesukelti jokių požymių.

Svarbiausia – išsiaiškinti priežastį, o ne tik gydyti pasekmę. Todėl gydytojas dažnai skiria feritiną, B12, CRB, retikulocitus ir, jei reikia, virškinimo trakto tyrimus.

Aukštas hemoglobinas

Hemoglobinas gali būti padidėjęs dėl:

• skysčių trūkumo (dehidratacijos) – kraujas sukoncentruojamas, nors raudonųjų kūnelių skaičius nepasikeitęs;
• rūkymo ir lėtinių plaučių ligų, kai organizmas stengiasi kompensuoti deguonies stygių;
• gyvenimo aukštai kalnuose;
• miego apnėjos;
• tam tikrų vaistų ar hormonų vartojimo (pvz., testosterono);
• retai – ligos, vadinamos tikrąja policitemija (kaulų čiulpų liga), kai raudonųjų kūnelių pagaminama per daug.

Per didelis hemoglobinas tirština kraują ir didina trombų riziką, todėl nuolat padidėjusį rodiklį reikia ištirti.

Pasiruošimas tyrimui

• Kraujas dažniausiai imamas ryte, nevalgius (8–12 val.), nes tyrimas dažnai atliekamas kartu su kitais rodikliais.
• Prieš tyrimą galima gerti vandens; dehidratacija gali padidinti rezultatą.
• Prieš dieną venkite alkoholio ir sunkaus fizinio krūvio.
• Pasakykite gydytojui, kokius vaistus ir papildus vartojate (ypač geležies).
• Rezultatą gali paveikti neseniai buvęs kraujavimas, infekcija, kraujo perpylimas.

Ką daryti, jei rodiklis nukrypęs

Nesigydykite geležies ar vitaminų preparatais savarankiškai. Geležies perteklius kenkia, o netinkamas gydymas gali paslėpti tikrąją priežastį. Gydytojas:

1. įvertins simptomus ir pakartos tyrimą;
2. paskirs papildomus tyrimus priežasčiai nustatyti;
3. gydys priežastį ir, jei reikia, paskirs tinkamą gydymą.

Mitybos požiūriu geležies šaltinių yra mėsoje, kepenyse, ankštiniuose, žaliose lapinėse daržovėse, tačiau gydymo planą visada derina gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją

• Hemoglobinas yra žemiau ar aukščiau laboratorijos ribų;
• nuolat jaučiate nuovargį, dusulį, galvos svaigimą;
• pastebite kraują išmatose ar šlapime, gausias mėnesines;
• esate nėščia ir hemoglobinas krenta;
• turite celiakiją, inkstų ar žarnyno ligą ir hemoglobinas mažėja.

Jei atsiranda aukščiau išvardyti skubios pagalbos požymiai, skambinkite 112.

DUK

Ar hemoglobinas gali būti žemas, o savijauta gera? Taip. Lėtai besivystanti mažakraujystė gali ilgai nesukelti simptomų, nes organizmas prie jos prisitaiko.

Kuo hemoglobinas skiriasi nuo feritino? Hemoglobinas rodo, kiek deguonies nešančio baltymo yra kraujyje, o feritinas – geležies atsargas. Feritinas krenta anksčiau nei hemoglobinas.

Ar nuo dehidratacijos hemoglobinas gali pakilti? Taip, nes sumažėja skysčių kiekis kraujyje. Išgėrus pakankamai skysčių rodiklis gali grįžti į normą.

Ar nėštumo metu hemoglobinas žemesnis? Nėštumo metu didėja kraujo tūris, todėl rodiklis natūraliai šiek tiek sumažėja, o PSO riba nėščiosioms yra žemesnė (110 g/l). Vertina akušeris ginekologas.

Ar vien hemoglobino pakanka diagnozei? Ne. Vertinamas visas kraujo tyrimas (eritrocitai, hematokritas, MCV), simptomai ir kiti tyrimai.

Klausimai gydytojui

• Kodėl mano hemoglobinas nukrypęs – ar tai geležies, B12 ar kita priežastis?
• Kokių papildomų tyrimų reikia?
• Ar reikia tikrinti virškinimo traktą dėl kraujavimo?
• Kada pakartoti tyrimą ir kaip stebėti būklę?
• Ar mano mityba ar vartojami vaistai gali veikti rezultatą?