Tachikardija: greitas širdies plakimas, priežastys ir kada tai pavojinga

Kas yra tachikardija

Tachikardija – tai greitas širdies susitraukimų dažnis. Suaugusio žmogaus ramybės pulsas paprastai yra 60–100 dūžių per minutę; jei ramybės būsenoje jis nuolat viršija 100, kalbama apie tachikardiją. Pulsas natūraliai pagreitėja fiziniam krūviui, jaudulio, karščio ar karščiavimo metu – tai normali organizmo reakcija ir nelaikoma liga.

Žmonės greitą plakimą apibūdina įvairiai: „plazda širdis“, „daužosi“, „praleidžia dūžį“, „šokinėja krūtinėje“. Toks pojūtis vadinamas palpitacijomis. Palpitacijos dažniausiai nepavojingos, tačiau kartais rodo širdies ritmo sutrikimą (aritmiją).

Tachikardija skirstoma pagal kilmę:

• Sinusinė tachikardija – širdies „stimuliatorius“ veikia normaliai, bet dažniau (krūvis, nerimas, karščiavimas, mažakraujystė, per aktyvi skydliaukė).
• Supraventrikulinė tachikardija ir prieširdžių virpėjimas – ritmo sutrikimai, prasidedantys prieširdžiuose.
• Skilvelių tachikardija – kyla skilveliuose, gali būti pavojinga gyvybei.

Skirstymą atlieka gydytojas pagal elektrokardiogramą (EKG).

Galimos priežastys

Priežastis	Kaip dažnai pasireiškia	Į ką atkreipti dėmesį
Fizinis krūvis, stresas, nerimas	Labai dažna	Pulsas greitėja jausmo ar krūvio metu ir nurimsta per kelias minutes
Kava, energiniai gėrimai, alkoholis, nikotinas	Dažna	Plakimas atsiranda po jų vartojimo; kartais ir po didesnio alkoholio kiekio
Karščiavimas, skysčių trūkumas	Dažna	Kartu karščiavimas, troškulys, tamsus šlapimas; paprastai greitėja kartu su temperatūra
Mažakraujystė (anemija)	Dažna	Blyškumas, nuovargis, dusulys krūvio metu
Per aktyvi skydliaukė (hipertirozė)	Rečiau	Svorio kritimas, prakaitavimas, drebulys, nerimastingumas, šilumos netoleravimas
Vaistai (kai kurie nuo astmos, nuo slogos, skydliaukės hormonai)	Dažna	Plakimas prasidėjo pradėjus vartoti ar pakeitus vaistą
Prieširdžių virpėjimas	Dažnėja su amžiumi	Netaisyklingas, „chaotiškas“ pulsas, silpnumas, dusulys; didina insulto riziką
Supraventrikulinė tachikardija	Rečiau	Staigus plakimo pradžia ir pabaiga, dažnai 150 ir daugiau dūžių per minutę
Širdies ligos (išeminė liga, širdies nepakankamumas, vožtuvų ydos)	Rečiau	Krūtinės skausmas, dusulys, tinimas kojose
Skilvelių tachikardija	Reta, pavojinga	Staigus silpnumas, alpimas, spaudimas krūtinėje

Lydintys simptomai

Kartu su greitu pulsu gali pasireikšti:

• širdies plakimo, „virpėjimo“ ar „trūkčiojimo“ pojūtis krūtinėje ar kakle;
• svaigulys, galvos sukimasis ar silpnumas;
• dusulys, oro trūkumas;
• spaudimas ar skausmas krūtinėje;
• prakaitavimas, drebulys, nerimas;
• alpimas ar „artėjančio alpimo“ jausmas;
• greitas nuovargis.

Svarbiausia, ar greitas plakimas riboja veiklą ir ar yra pavojingų požymių – jie lemia, ar užtenka planinės konsultacijos, ar reikia skubios pagalbos.

Ką galima daryti namuose

Šie bendri patarimai tinka, kai plakimas trumpas, jaučiatės gerai ir nėra pavojaus požymių:

• Sustokite, atsisėskite, ramiai kvėpuokite. Lėtas giliai įkvėpimas pro nosį ir ilgesnis iškvėpimas padeda nusiraminti.
• Išmatuokite pulsą: dvejais pirštais prispauskite riešo vidų ir suskaičiuokite dūžius per 30 sekundžių, rezultatą padauginkite iš dviejų. Pastebėkite, ar ritmas taisyklingas.
• Gerkite vandens, jei kenčiate nuo skysčių trūkumo ar karščio.
• Ribokite dirgiklius: kavą, energinius gėrimus, alkoholį, rūkymą.
• Pakankamai miegokite, mažinkite stresą, reguliariai judėkite saikingu intensyvumu.
• Užsirašykite epizodus: kada prasidėjo, kiek truko, ką veikėte, koks buvo pulsas. Tai labai padeda gydytojui. Jei turite išmanųjį laikrodį ar pulsometrą, pasižymėkite rodmenis, bet atminkite, kad jų tikslumas ribotas.
• Nevartokite vaistų savo nuožiūra ir neatsisakykite paskirtų – tai aptarkite su gydytoju.

Kaip nustatoma priežastis

Gydytojas išklauso skundus, apžiūri ir matuoja pulsą bei kraujospūdį. Dažniausiai skiriama:

• EKG – pagrindinis tyrimas ritmo sutrikimui atpažinti. Jei priepuolių nėra, EKG gali būti normali;
• ilgalaikis EKG stebėjimas (Holterio monitoravimas parą ar ilgiau, kartais įrašantys prietaisai ilgesnį laiką), kad pavyktų užfiksuoti epizodą;
• kraujo tyrimai: hemoglobinas, skydliaukės hormonai, elektrolitai, kartais kiti rodikliai;
• širdies echoskopija – struktūrai ir funkcijai įvertinti;
• esant poreikiui – krūvio mėginys ar kardiologo atliekami specialūs tyrimai.

Kada kreiptis į gydytoją

Planine tvarka kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• palpitacijos kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias minutes;
• ramybės pulsas dažnai viršija 100 dūžių per minutę;
• jaučiate netaisyklingą ritmą, „praleistus“ dūžius;
• plakimą lydi svaigulys, dusulys ar nuovargis;
• yra širdies ligų, diabeto, skydliaukės ligų ar staigios mirties šeimoje istorija;
• plakimas prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą;
• plakimas trukdo miegui ar kasdienei veiklai.

Kada skambinti 112

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei greitą plakimą lydi:

• spaudžiantis, deginantis skausmas krūtinėje, plintantis į ranką, žandikaulį ar nugarą;
• stiprus dusulys ar negalėjimas kalbėti;
• alpimas ar sąmonės netekimas, painiojimasis;
• veido nusvirimas, kalbos sutrikimas, rankos ar kojos silpnumas (insulto požymiai);
• šaltas prakaitas, ryškus blyškumas ar mėlynumas;
• plakimas, kuris nesiliauja ir sukelia sunkią savijautą.

Jei žmogus nustoja kvėpuoti ir nereaguoja, skambinkite 112 ir pradėkite gaivinimą.

DUK

Koks pulsas laikomas normaliu? Suaugusio žmogaus ramybės pulsas paprastai yra 60–100 dūžių per minutę. Sportuojantiems jis gali būti mažesnis. Pulsas keičiasi pagal veiklą, emocijas ir paros laiką.

Ar greitas plakimas dėl streso pavojingas? Dažniausiai ne, jei nurimsta per kelias minutes ir nėra pavojingų požymių. Tačiau pasikartojantis nerimo sukeltas plakimas taip pat verta aptarti su gydytoju.

Ar tachikardija gali būti dėl kavos? Taip, kofeinas ir energiniai gėrimai gali pagreitinti pulsą ir sukelti papildomus susitraukimus. Pastebėję sąsają, sumažinkite jų kiekį.

Kuo skiriasi tachikardija ir prieširdžių virpėjimas? Tachikardija – tai bendras pavadinimas greitam pulsui. Prieširdžių virpėjimas yra konkretus ritmo sutrikimas, kai pulsas paprastai netaisyklingas; jis didina insulto riziką ir reikalauja gydytojo vertinimo.

Ar greitas pulsas nakties metu yra pavojingas? Gali būti nepavojingas (po alkoholio, karščiavimo, sapnų, nerimo), tačiau jei kartojasi, geriau pasitikrinti.

Klausimai gydytojui

• Ar mano pulso dažnis ir ritmas atitinka normą?
• Kokių tyrimų reikia: EKG, ilgalaikio monitoravimo, skydliaukės ar kraujo tyrimų?
• Ar mano vaistai, kava ar kiti įpročiai gali jį sukelti?
• Kokie požymiai reiškia, kad turėčiau skambinti 112?
• Ar man reikia kardiologo konsultacijos?
• Ar galiu sportuoti ir kokio intensyvumo? .Value -replace ‘ligos/’,” sources:
  • title: “Širdies plakimo pojūtis” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/heart-palpitations/
  • title: “Aritmija” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/arrhythmia/
  • title: “Aritmija” publisher: “MedlinePlus (JAV Nacionalinė medicinos biblioteka)” url: https://medlineplus.gov/arrhythmia.html
  • title: “Širdies ir kraujagyslių ligos” publisher: “Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)” url: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)