Hipotirozė (nepakankama skydliaukės veikla)

Kas yra hipotirozė

Skydliaukė yra mažas liaukos organas kaklo priekyje, gaminantis hormonus (tiroksiną – T4 ir trijodtironiną – T3), reguliuojančius medžiagų apykaitą. Hipotirozės atveju hormonų pagaminama per mažai ir organizmo procesai sulėtėja.

Simptomai

Simptomai vystosi lėtai ir dažnai painiojami su kitomis būklėmis:

• nuovargis, mieguistumas;
• šaltkrėtis, jautrumas šalčiui;
• svorio augimas ar sunkumas jį numesti;
• sausa oda, plonėjantys, lūžinėjantys plaukai;
• vidurių užkietėjimas;
• lėtesnis pulsas;
• prasta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, atminties sutrikimai;
• raumenų skausmai, sąnarių sustingimas;
• nereguliarios ar gausios mėnesinės;
• pastabus kaklo padidėjimas (gūžys).

Priežastys

Dažniausia priežastis išsivysčiusiose šalyse – Hašimoto tiroiditas, autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia skydliaukę. Kitos priežastys:

• jodo trūkumas (pasaulyje dažna priežastis);
• skydliaukės operacija ar radiojodo gydymas;
• kai kurie vaistai;
• įgimta hipotirozė (nustatoma naujagimiams).

Rizika didesnė moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių šeimoje yra skydliaukės ligų.

Diagnostika

Pagrindinis tyrimas – kraujo TTH (tireotropinis hormonas) nustatymas. Esant hipotirozei TTH dažniausiai yra padidėjęs, nes hipofizė stengiasi paskatinti skydliaukę. Papildomai matuojamas laisvasis T4 ir, įtariant autoimuninę priežastį, antikūnai (anti-TPO). Gali būti skiriamas skydliaukės ultragarsas.

Gydymas

Pagrindinis gydymas – nuolatinis skydliaukės hormono pakaitalo (levotiroksino) vartojimas. Dozę parenka gydytojas pagal TTH ir keičia, kol rodikliai sureguliuojami. Praktiniai patarimai:

• tabletę gerti kasdien tuo pačiu laiku, dažniausiai tuščiu skrandžiu, prieš pusvalandį–valandą iki valgio;
• nevartoti kartu su kalcio, geležies papildais ar antacidais (laikykite kelių valandų pertrauką), nes jie mažina įsisavinimą;
• nekeisti dozės ir nenutraukti vartojimo savarankiškai;
• periodiškai tikrinti TTH.

Dauguma žmonių pajunta pagerėjimą per kelias savaites ar mėnesius.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei turite ilgalaikių simptomų (nuovargį, šaltkrėtį, svorio augimą, užkietėjimą), arba jei turite skydliaukės ligų šeimoje. Jei jau gydotės ir simptomai nepraeina ar atsiranda širdies plakimas, drebulys (galima per didelė dozė), informuokite gydytoją. Nėštumo metu reikia dažniau tikrintis. Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Prevencija

Hipotirozės visada išvengti neįmanoma. Pakankamas jodo kiekis maiste (pvz., jodinta druska, žuvis, pienas) svarbus, bet nereikia vartoti jodo papildų be gydytojo rekomendacijos, nes jų perteklius taip pat kenkia.

Klausimai gydytojui

• Koks mano TTH ir koks turėtų būti tikslas?
• Kada geriausia gerti levotiroksiną ir ar tai priklauso nuo kitų vartojamų vaistų?
• Kaip dažnai kartoti tyrimus?
• Ar man reikia endokrinologo konsultacijos ar skydliaukės ultragarso?