Galvos svaigimas: priežastys, kada tai pavojinga ir ką daryti

Kas yra galvos svaigimas

Galvos svaigimas nėra viena liga, tai simptomas, kurį žmonės apibūdina labai skirtingai. Gydytojui svarbu išsiaiškinti, ką tiksliai jaučiate, nes nuo to priklauso tolesnis tyrimas:

• Apsvaigimas, „tuščia galva“, jausmas, kad tuoj apalps – dažniausiai susijęs su kraujospūdžiu, skysčių trūkumu ar širdies ritmu.
• Vertigo – sukimosi jausmas: atrodo, kad sukasi aplinka arba jūs patys. Dažniausiai susijęs su vidine ausimi ar pusiausvyros nervais.
• Netvirtumas, pusiausvyros sutrikimas – sunku išlaikyti pusiausvyrą einant, jaučiamas „klimpimas“.

Trumpalaikis svaigimas, pavyzdžiui, staiga atsistojus, patiria daugelis žmonių ir dažniausiai nėra pavojingas. Vis dėlto pasikartojantį ar stiprų svaigimą reikia išsiaiškinti.

Galimos priežastys

Priežastis	Kaip dažnai pasireiškia	Į ką atkreipti dėmesį
Kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus (ortostatinė hipotenzija)	Dažna	Svaigsta per kelias sekundes atsistojus, dažniau po gulėjimo, karščio ar skysčių trūkumo; praeina atsisėdus
Skysčių trūkumas, ilgas nevalgymas	Dažna	Troškulys, sausa burna, tamsus šlapimas, karštis, vėmimas ar viduriavimas
Gerybinis padėties vertigo (BPPV)	Dažna	Trumpi (sekundžių) sukimosi priepuoliai keičiant galvos padėtį, pavyzdžiui, atsigulant ar apsiverčiant lovoje
Vidinės ausies uždegimas (labirintitas, vestibuliarinis neuritas)	Rečiau	Staigus stiprus sukimasis, pykinimas, dažnai po peršalimo; gali būti klausos pablogėjimas ar ūžesys ausyje
Meniero liga	Reta	Pasikartojantys sukimosi priepuoliai, ūžesys, ausies pilnumo jausmas, klausos blogėjimas
Migrena	Dažna	Svaigimas gali lydėti galvos skausmą arba pasireikšti be jo; jautrumas šviesai ir garsui
Mažakraujystė (anemija)	Dažna	Bendras silpnumas, blyškumas, dusulys krūvio metu, greitas nuovargis
Vaistų poveikis	Dažna	Svaigimas prasidėjo pradėjus vartoti ar pakeitus vaistą (pvz., kraujospūdį mažinančius, raminamuosius)
Nerimas ir hiperventiliacija	Dažna	Greitas kvėpavimas, dilgčiojimas rankose ar aplink burną, širdies plakimas
Širdies ritmo sutrikimai, širdies ligos	Rečiau	Svaigimas su širdies plakimu, krūtinės skausmu, alpimu
Insultas ar kiti smegenų kraujotakos sutrikimai	Reta, bet pavojinga	Staigus svaigimas su kalbos, regėjimo, judesių sutrikimu, dvejinimusi akyse
Cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas	Rečiau	Prakaitavimas, drebulys, alkis, ypač sergant diabetu

Lydintys simptomai

Kartu su svaigimu dažnai pasitaiko:

• pykinimas ir vėmimas;
• ūžesys ar spengimas ausyse, klausos pablogėjimas;
• netaisyklingas ar dažnas širdies plakimas;
• šaltas prakaitas, blyškumas;
• galvos skausmas;
• regėjimo „dulksna“ ar tamsėjimas akyse;
• mieguistumas, silpnumas.

Šie požymiai padeda gydytojui įtarti priežastį, todėl pravartu juos prisiminti ir papasakoti vizito metu.

Ką galima daryti namuose

Šie bendri patarimai tinka, kai svaigimas lengvas, trumpalaikis ir neturi pavojaus požymių:

• Nedelsdami atsisėskite ar atsigulkite, kad nenukristumėte. Palaukite, kol praeis.
• Atsistokite lėtai, ypač išlipę iš lovos – prieš tai kelias akimirkas pasėdėkite.
• Gerkite pakankamai skysčių ir nepraleiskite valgymų, ypač karštu oru.
• Venkite staigių galvos judesių, jei svaigimą provokuoja padėties keitimas.
• Nevairuokite, nelipkite į aukštį ir nenaudokite pavojingų įrankių, kol svaigimas nepraeis.
• Ribokite alkoholį ir kavos kiekį; pakankamai išsimiegokite.
• Jei vartojate vaistų ir įtariate, kad svaigimas su jais susijęs, nenutraukite jų savarankiškai – pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
• Pasimatuokite kraujospūdį ir pulsą ir užsirašykite rezultatus – tai padės gydytojui.

Kaip nustatoma priežastis

Gydytojas pirmiausia išklausia: kaip atrodo svaigimas, kiek trunka, kas jį sukelia, kokius vaistus vartojate. Dažniausiai atliekama:

• kraujospūdžio ir pulso matavimas gulint ir atsistojus;
• neurologinis ir vestibuliarinis tyrimas (akių judesiai, pusiausvyra, specialūs padėties mėginiai);
• kraujo tyrimai – hemoglobinas, gliukozė, kiti rodikliai pagal poreikį;
• elektrokardiograma (EKG), kartais ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas;
• esant įtarimui dėl smegenų ligos – galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija;
• ausų, nosies, gerklės gydytojo ar neurologo konsultacija, klausos tyrimas.

Daugeliu atvejų priežastį pavyksta nustatyti jau iš pokalbio ir paprastos apžiūros, be sudėtingų tyrimų.

Kada kreiptis į gydytoją

Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei:

• svaigimas kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias dienas;
• svaigimas trukdo kasdienei veiklai, sukelia griuvimus ar baimę judėti;
• atsirado klausos pablogėjimas, ūžesys ausyje;
• svaigimas prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą;
• jaučiate nuolatinį silpnumą, blyškumą, dusulį krūvio metu;
• svaigimas dažnai kyla atsistojus;
• lydi pasikartojantis širdies plakimas.

Jei svaigimas pasireiškė po galvos traumos, kreipkitės skubiai.

Kada skambinti 112

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei svaigimas pasireiškia kartu su:

• veido nusvirimu, rankos ar kojos silpnumu ar nutirpimu, kalbos sutrikimu, painiojimusi;
• staigiu regėjimo sutrikimu ar dvejinimusi akyse;
• staigiu, labai stipriu galvos skausmu;
• skausmu ar spaudimu krūtinėje, dusuliu, netaisyklingu širdies plakimu;
• alpimu, sąmonės netekimu ar traukuliais;
• negalėjimu atsistoti ar vaikščioti, nenumaldomu vėmimu.

Insulto atveju kiekviena minutė svarbi – nelaukite, kol praeis.

DUK

Kodėl svaigsta galva staiga atsistojus? Atsistojus dalis kraujo trumpam nuteka į kojas, kraujospūdis laikinai sumažėja ir smegenys gauna mažiau kraujo. Sveikam žmogui organizmas tai greitai kompensuoja. Jei svaigimas stiprus ar kartojasi, verta pasitarti su gydytoju – priežastis gali būti skysčių trūkumas, vaistai ar anemija.

Ar žemas kraujospūdis visada pavojingas? Ne. Daugeliui žmonių žemesnis kraujospūdis yra normalus ir simptomų nesukelia. Dėmesio reikia tada, kai jis sukelia svaigimą, alpimą ar atsirado staiga.

Ar svaigimas gali būti dėl nerimo? Taip. Nerimas ir greitas kvėpavimas gali sukelti apsvaigimą bei dilgčiojimą. Tačiau toks paaiškinimas tinka tik tada, kai gydytojas pašalino kitas priežastis.

Kuo vertigo skiriasi nuo paprasto svaigimo? Vertigo – tai sukimosi jausmas, o ne tiesiog „tuščia galva“. Jis dažniau susijęs su vidine ausimi ar pusiausvyros nervais.

Ar galima vairuoti, jei svaigsta galva? Ne, kol svaigimas nepraėjo ir nežinoma jo priežastis. Tai kelia pavojų sau ir kitiems.

Pas kokį gydytoją eiti? Pradėkite nuo šeimos gydytojo. Jis, jei reikia, nukreips pas neurologą, otorinolaringologą (ausų, nosies, gerklės gydytoją) ar kardiologą.

Klausimai gydytojui

• Kokia tikėtiniausia mano svaigimo priežastis ir kokių tyrimų reikia?
• Ar svaigimas gali būti susijęs su mano vartojamais vaistais?
• Ar man reikia pasimatuoti kraujospūdį gulint ir stovint?
• Ar verta pasitikrinti hemoglobiną, širdį ar klausą?
• Kokių veiksmų imtis, kai priepuolis prasideda, ir kada skambinti 112?
• Ar yra pratimų ar procedūrų, kurios padėtų, jei diagnozuojamas padėties vertigo? .Value -replace ‘ligos/’,” sources:
  • title: “Galvos svaigimas” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/dizziness/
  • title: “Galvos svaigimas (vertigo)” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/vertigo/
  • title: “Galvos svaigimas ir vertigo” publisher: “MedlinePlus (JAV Nacionalinė medicinos biblioteka)” url: https://medlineplus.gov/dizzinessandvertigo.html
  • title: “Žemas kraujospūdis (hipotenzija)” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/low-blood-pressure-hypotension/