Migrena

Kas yra migrena

Migrena nėra tiesiog stiprus galvos skausmas. Tai lėtinė neurologinė liga su pasikartojančiais priepuoliais. Ji dažniau diagnozuojama moterims, dažniausiai prasideda paauglystėje ar jauname suaugusiųjų amžiuje ir turi paveldimą komponentą.

Simptomai

Tipinis migrenos priepuolis:

• pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje (gali būti ir abiejose);
• skausmas stiprėja judant ar fiziškai besitrenkiant;
• pykinimas, kartais vėmimas;
• jautrumas šviesai ir garsui;
• priepuolis trunka nuo 4 iki 72 valandų.

Maždaug trečdalis žmonių patiria aurą: laikinus regos (žybsniai, zigzagai, dėmės), jutimo (dilgčiojimas, tirpimas) ar kalbos sutrikimus, kurie dažniausiai trunka iki valandos ir atsiranda prieš galvos skausmą ar kartu su juo. Prieš priepuolį (kelias valandas ar parą) gali būti ir nuotaikos pokyčių, apetito pasikeitimų, žiovulys, kaklo įtampa.

Provokuojantys veiksniai

Jie skiriasi kiekvienam, bet dažniausiai minimi:

• stresas ir jo atsileidimas;
• miego trūkumas ar pertekliaus miegas;
• praleisti valgymai, alkis, dehidratacija;
• hormonų svyravimai (mėnesinių ciklas);
• alkoholis (pvz., raudonas vynas), kava ar jos nutraukimas;
• ryški šviesa, stiprūs kvapai, oro pokyčiai.

Padeda galvos skausmo dienoraštis, kuriame užrašoma data, trukmė, galimos priežastys ir vartoti vaistai.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma pagal simptomus ir kriterijus. Dažnai specialių tyrimų nereikia. Jei yra neįprastų simptomų („raudonosios vėliavėlės“), gydytojas gali skirti galvos smegenų MRT ar KT.

Gydymas

Priepuolio gydymas

• Kuo anksčiau pradėjus, tuo veiksmingiau. Gali padėti paprasti nuskausminamieji (paracetamolis, ibuprofenas ar kiti NVNU) pagal lapelio nurodymus.
• Jei jie nepadeda, gydytojas gali paskirti triptanus ar kitus migrenai specifiškus vaistus, taip pat vaistų nuo pykinimo.
• Priepuolio metu padeda ramybė, tamsi ir tyli patalpa.
• Venkite per dažno skausmą malšinančių vaistų vartojimo: jei jų reikia dažnai (pvz., kelis kartus per savaitę), gali išsivystyti vaistų perteklinis galvos skausmas. Apie dažnį pasitarkite su gydytoju.

Prevencinis gydymas

Skiriamas, jei priepuoliai dažni, labai sunkūs ar nepasiduoda gydymui. Naudojami įvairių grupių vaistai (pvz., beta blokatoriai, kai kurie antiepilepsiniai, antidepresantai, CGRP antikūnai) ir ne vaistiniai metodai. Parenka gydytojas.

Gyvenimo būdas

Reguliarus miegas ir valgymas, pakankamas skysčių kiekis, judėjimas, streso valdymas ir žinomų provokatorių vengimas.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar neurologą, jei:

• galvos skausmai pasikartoja ar pablogina gyvenimo kokybę;
• skausmo pobūdis pasikeitė ar jis pradėjo stiprėti;
• vartojate skausmą malšinančių vaistų dažnai;
• pirmasis galvos skausmas atsirado po 50 metų.

Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Klausimai gydytojui

• Ar mano galvos skausmai tikrai migrena?
• Kokie vaistai tinka priepuoliui ir kiek kartų per mėnesį juos galima vartoti?
• Ar man reikalingas prevencinis gydymas?
• Ar mano vartojami vaistai (pvz., kontracepcija) tinka su migrena su aura?