Cholesterolis: ką rodo ir kokia norma

Kas yra cholesterolis

Cholesterolis yra riebalinė medžiaga (lipidai), reikalinga ląstelių membranoms, hormonams, tulžies rūgštims ir vitaminui D gaminti. Apie tris ketvirtadalius jo pasigamina pats organizmas, daugiausia kepenyse, o likusi dalis patenka su maistu. Kadangi cholesterolis vandenyje netirpsta, kraujyje jis keliauja prisijungęs prie baltymų – tokių junginių visuma vadinama lipoproteinais.

Praktikoje svarbiausi keturi rodikliai:

• LDL cholesterolis („blogasis“) – perneša cholesterolį į audinius. Jo perteklius nusėda kraujagyslių sienelėse, sudaro apnašas ir sukelia aterosklerozę.
• DTL cholesterolis („gerasis“) – grąžina cholesterolį atgal į kepenis šalinti. Kuo jo daugiau, tuo mažesnė rizika.
• Trigliceridai – kita kraujo riebalų rūšis; jų padidėjimas taip pat didina riziką, ypač kartu su mažu DTL.
• Bendras cholesterolis – LDL, DTL ir kitų lipoproteinų suma. Vienas pats jis mažai ką pasako: gali būti „normalus“, bet su labai mažu DTL ir dideliu LDL.

Todėl gydytojas vertina ne vieną skaičių, o lipidogramą kartu su bendra širdies ir kraujagyslių rizika.

Cholesterolio normos ir tikslinės vertės

Lietuvoje lipidograma dažniausiai pateikiama mmol/l, kartais – mg/dl. Orientacinės normos sveikam, mažos rizikos žmogui:

Rodiklis	Pageidaujama	Padidėjęs
Bendras cholesterolis	< 5,0 mmol/l (< 190 mg/dl)	≥ 5,0 mmol/l
LDL cholesterolis	< 3,0 mmol/l (< 116 mg/dl)	≥ 3,0 mmol/l
DTL cholesterolis	> 1,0 mmol/l (vyrams), > 1,2 mmol/l (moterims)	– (kuo mažiau, tuo blogiau)
Trigliceridai	< 1,7 mmol/l (< 150 mg/dl)	≥ 1,7 mmol/l

Tikslinė LDL vertė nustatoma pagal rizikos grupę – tai svarbiausia lentelė, kurios daugelis nematė savo tyrimo lape:

Rizikos grupė	Tikslinis LDL	Tikslinis bendras cholesterolis
Maža rizika	< 3,0 mmol/l	< 5,0 mmol/l
Vidutinė rizika	< 2,6 mmol/l	< 4,5 mmol/l
Didelė rizika	< 1,8 mmol/l	< 3,5 mmol/l
Labai didelė rizika (jau buvęs infarktas, insultas, cukrinis diabetas su pažeidimais)	< 1,4 mmol/l	< 3,0 mmol/l

Riziką gydytojas apskaičiuoja pagal amžių, lytį, kraujospūdį, rūkymą, cholesterolio vertes ir kitus veiksnius (Europoje naudojama SCORE2 / SCORE2-OP skalė). Todėl žmogui po infarkto „normalus“ 3,0 mmol/l LDL nėra normalus – jam reikia kur kas mažesnio.

Simptomai

Padidėjęs cholesterolis nesukelia jokių pojūčių: neskauda, nesimato, nesijaučia. Jį išduoda tik pasekmės – krūtinės angina, širdies priepuolis, insultas ar kojų arterijų susiaurėjimas. Retais atvejais, esant paveldimai (šeiminei) hipercholesterolemijai, atsiranda odinių gumbelių ties kulkšnimis ar krumpliais (ksantomų) ir baltas žiedas aplink rainelę.

Todėl vienintelis būdas žinoti savo cholesterolio vertes – atlikti kraujo tyrimą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

• Mityba su daug sočiųjų ir transriebalų: riebi mėsa, kietieji riebalai, kepti gaminiai, perdirbti produktai.
• Paveldimumas – šeiminė hipercholesterolemija. Jei tėvai, broliai ar seserys turėjo labai aukštą cholesterolį arba širdies priepuolį iki 55–60 metų, rizika didesnė ir tikrintis verta anksčiau.
• Antsvoris ir ypač pilvo nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.
• Cukrinis diabetas, hipotirozė, inkstų ligos, lėtinis kepenų uždegimas – gali didinti cholesterolį.
• Rūkymas mažina DTL, gausus alkoholis didina trigliceridus.
• Nėštumas, kai kurie vaistai (pavyzdžiui, steroidai, diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai) – laikinai ar nuolat keičia rodiklius.

Kaip tiriama

Cholesterolio tyrimas vadinamas lipidograma (kraujo lipidų profilis). Kraujas imamas iš venos, dažniausiai ryte, po 8–12 valandų nevalgius (leidžiama gerti vandenį). Kava, rūkymas ir fizinis krūvis prieš tyrimą gali iškraipyti trigliceridus.

Pasitikrinti rekomenduojama:

• visiems vyresniems nei 40 metų – bent kartą per 2–5 metus;
• jaunesniems, jei yra antsvoris, rūkymas, kraujospūdžio problemų, diabeto atvejų šeimoje;
• žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų, skydliaukės ligomis – kaip nurodys gydytojas;
• tiems, jau vartojantiems cholesterolį mažinančių vaistų – kas 3–12 mėnesių.

Gydymas: pirmiausia gyvenimo būdas

Gyvenimo būdo pokyčiai mažina LDL apie 10–20 % ir yra būtini net tada, kai skiriami vaistai.

Mityba

• Riebalus keiskite, o ne visai atsisakykite: rinkitės alyvuogių ir rapsų aliejų, riešutus, avokadą, riebią žuvį (skumbrę, silkę, lašišą) 1–2 kartus per savaitę.
• Mažinkite sočiuosius riebalus: sviestą, lašinius, riebią mėsą, dešras, kietąjį sūrį, sūdytus kepinius, keptą maistą.
• Venkite transriebalų (pramoniniai kepiniai, dalinis vandenilinimas) – jie didina LDL ir mažina DTL.
• Daugiau tirpios skaidulos: avižos, ankštiniai, obuoliai, lęšiai – apie 5–10 g per dieną mažina LDL.
• Augaliniai steroliai/stanoliai (funkciniai margarinai, jogurtai) mažina LDL apie 7–10 %.

Kita

• Judėjimas: bent 150 min. vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę (greitas ėjimas, dviratis, bėgimas) – didina DTL ir mažina trigliceridus.
• Svorio mažinimas: kas 1 kg numesto svorio sumažina LDL apie 1 %.
• Mesti rūkyti – per metus DTL gali pakilti iki 10 %.
• Alkoholio ribojimas; visiškai atsisakyti, jei trigliceridai labai aukšti.
• Miegas: mažiau nei 6 val. miego ar miego apnėja blogina lipidų profilį ir kraujospūdį.

Vaistai

Jei LDL vis tiek viršija tikslinę vertę (arba rizika labai didelė nuo pat pradžių), gydytojas skiria vaistų:

• Statinai – pirmojo pasirinkimo grupė. Jie slopina cholesterolio gamybą kepenyse ir didelių tyrimų duomenimis sumažina infarkto ir insulto riziką. Poveikis priklauso nuo dozės ir preparato.
• Ezetimibas – mažina cholesterolio įsiurbimą žarnyne; dažnai skiriamas kartu su statinais.
• PCSK9 inhibitoriai (injekcijos) – labai didelės rizikos žmonėms, kai statinų nepakanka ar jų netoleruoja.
• Bempedo rūgštis, fibratai – tam tikroms situacijoms, pavyzdžiui, labai aukštiems trigliceridams.

Receptą ir dozę nustato gydytojas. Šiame straipsnyje dozės sąmoningai nenurodomos – jos priklauso nuo jūsų rizikos, inkstų ir kepenų funkcijos bei vartojamų kitų vaistų. Nenutraukite statinų savarankiškai, net jei pasijutote gerai: jie ne gydo simptomus, o mažina riziką.

Dažniausiai minimi nusiskundimai – raumenų skausmas, nuovargis, retai – kepenų fermentų padidėjimas. Apie raumenų skausmą, ypač su tamsiu šlapimu ar silpnumu, praneškite gydytojui nedelsiant: tai reta, bet rimta statinų komplikacija. Didžioji dalis žmonių šalutinio poveikio nejaučia.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei niekada netikrinote cholesterolio, o esate vyresnis nei 40 metų arba turite rizikos veiksnių.
• Jei šeimoje buvo ankstyvo širdies priepuolio, insulto ar labai aukšto cholesterolio atvejų.
• Jei rodikliai padidėję – reikia įvertinti bendrą riziką ir nustatyti tikslinę vertę.
• Jei vartojate vaistų, bet LDL nepasiekia tikslo, arba atsirado šalutinis poveikis.
• Jei atsirado kojų skausmas vaikštant, kuris praeina pailsėjus (galima periferinių arterijų liga).

Skubios pagalbos (112) kvieskite, jeigu atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Profilaktika

Nėra vieno „stebuklingo“ veiksmo. Veikia visuma: mityba su mažai sočiųjų riebalų ir daug skaidulų, reguliarus judėjimas, normalus svoris, nerūkymas, saikingas alkoholis bei kraujospūdžio ir cukraus kontrolė. Kas 2–5 metus pasikartojanti lipidograma padeda pastebėti pokyčius laiku, kai juos dar galima suvaldyti be vaistų.

Klausimai gydytojui

• Kokia mano tikslinė LDL vertė pagal mano rizikos grupę?
• Ar man jau reikia vaistų, ar pirmiausia verta keisti gyvenimo būdą ir pakartoti tyrimą po 3 mėnesių?
• Kaip dažnai kartoti lipidogramą?
• Ar šeimos nariams verta pasitikrinti (ypač jei įtariama šeiminė hipercholesterolemija)?
• Kaip mano vartojami vaistai ar ligos (skydliaukė, cukrus) veikia cholesterolio rodiklius?

DUK

Ar aukštas cholesterolis duoda simptomus? Ne. Padidėjęs cholesterolis nejaučiamas, todėl apie jį sužinoma tik iš kraujo tyrimo arba jau įvykus širdies ar kraujagyslių įvykiui.

Kiek laiko reikia nevalgyti prieš tyrimą? Dažniausiai 8–12 valandų. Vandenį gerti galima, kavos, rūkymo ir sporto prieš tyrimą geriau atsisakyti.

Ar cholesterolis gali būti aukštas ir esant lieknam kūnui? Taip. Paveldimumas, hipotirozė ir kitos ligos gali kelti cholesterolį nepriklausomai nuo svorio.

Ar statinus reikia gerti visą gyvenimą? Dažniausiai taip – jie mažina riziką tik tol, kol vartojami. Sprendimą keisti ar nutraukti gydymą priima gydytojas, įvertinęs rodiklius ir riziką.