Kraujospūdžio norma: kokia ji pagal amžių ir kaip matuoti

Trumpas atsakymas

Suaugusiojo kraujospūdis, kuris yra žemesnis nei 120/80 mmHg, laikomas optimaliu. Pagal Europos gairėse naudojamas ribas, aukštu kraujospūdžiu (hipertenzija) laikomas 140/90 mmHg ar daugiau, išmatuotas gydytojo kabinete kelis kartus skirtingu laiku. Matuojant namuose, riba šiek tiek žemesnė – 135/85 mmHg. Žemas kraujospūdis dažniausiai apibrėžiamas kaip 90/60 mmHg ar mažiau, tačiau jis svarbus tik jei sukelia simptomų.

Pirmasis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą, kai širdis susitraukia, antrasis (diastolinis) – kai ji atsipalaiduoja. Aukštu laikomas, kai viršijama bent viena riba.

Kraujospūdžio kategorijos suaugusiesiems

Lentelė pateikta pagal ESC/ESH (Europos kardiologų ir hipertenzijos draugijų) kategorijas, matuojant gydytojo kabinete:

Kategorija	Sistolinis (mmHg)	Diastolinis (mmHg)
Optimalus	< 120	< 80
Normalus	120–129	80–84
Aukštas normalus	130–139	85–89
1 laipsnio hipertenzija	140–159	90–99
2 laipsnio hipertenzija	160–179	100–109
3 laipsnio hipertenzija	≥ 180	≥ 110

Naujausios ESC gairės supaprastina vertinimą: kraujospūdis < 120/70 mmHg laikomas nepakilusiu, 120–139/70–89 mmHg – padidėjusiu, ≥ 140/90 mmHg – hipertenzija. Praktiškai svarbu atsiminti: vienas aukštesnis rodmuo dar nereiškia ligos. Diagnozė nustatoma pagal pakartotinius matavimus.

Matavimas namuose ir kabinete

Kraujospūdis svyruoja visą dieną: pakyla nuo streso, kofeino, skausmo ar fizinio krūvio, o miegant sumažėja. Dėl to ribos skiriasi pagal matavimo būdą:

Matavimo būdas	Hipertenzijos riba (mmHg)
Gydytojo kabinetas	≥ 140/90
Namų matavimas (vidurkis)	≥ 135/85
Paros stebėjimas, dienos vidurkis	≥ 135/85
Paros stebėjimas, nakties vidurkis	≥ 120/70

Kai kuriems žmonėms kraujospūdis kabinete būna aukštesnis nei namuose („baltojo chalato efektas“), o kitiems – priešingai. Todėl gydytojas gali pasiūlyti matuoti namuose ar prijungti 24 valandų aparatą.

Kaip teisingai matuoti

Daugelis klaidų kyla ne dėl aparato, o dėl matavimo sąlygų:

• Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite, nekalbėkite.
• Likus 30 minučių, negerkite kavos, nerūkykite, nesportuokite.
• Sėdėkite atsirėmę, kojos ant grindų, neperkėlę vienos per kitą.
• Ranka turi būti ant stalo širdies lygyje, manžetė – ant plikos rankos.
• Naudokite tinkamo dydžio manžetę; per maža parodo per daug.
• Patvirtintas viršutinės rankos aparatas paprastai tikslesnis nei riešo.
• Pirmą kartą išmatuokite abi rankas; vėliau matuokite ta, kurioje rodmenys aukštesni.
• Matuokite 2 kartus su minutės pertrauka ir užrašykite vidurkį. NHS pataria namuose matuoti kelias dienas iš eilės, ryte ir vakare.

Ar norma skiriasi pagal amžių

Suaugusiems ESC/ESH ir PSO nustato tas pačias diagnostines ribas, tačiau tikslinė vertė priklauso nuo amžiaus ir ligų. Gydytojas dažniausiai siekia, kad gydomo žmogaus kraujospūdis būtų ne aukštesnis nei 130/80 mmHg, jei tai gerai toleruojama, o vyresnio amžiaus, silpnesnių žmonių tikslas gali būti švelnesnis. Tai individualus sprendimas.

• Jauni suaugusieji (18–39 m.): kraujospūdis dažniausiai artimas optimaliam. Aukštas rodmuo šiame amžiuje turi būti ištirtas.
• Vidutinio amžiaus (40–64 m.): hipertenzija tampa vis dažnesnė; pasitikrinti rekomenduojama bent kartą per metus.
• Vyresni nei 65 m.: sistolinis kraujospūdis su amžiumi linkęs didėti dėl kraujagyslių standėjimo. Svarbu ir tai, kad atsistojus nesumažėtų per daug (ortostatinė hipotenzija).
• Nėštumas: kraujospūdis 140/90 mmHg ir daugiau reikalauja gydytojo vertinimo, nes gali būti preeklampsija.
• Vaikai ir paaugliai: jiems taikomos ne fiksuotos ribos, o procentilių lentelės pagal amžių, lytį ir ūgį. Rodmenis turi vertinti gydytojas.

Kas keičia kraujospūdį

Rodmenys svyruoja ne tik dėl ligos. Laikinai kraujospūdį gali padidinti:

• kofeinas, nikotinas, stiprus emocinis stresas ar nerimas matuojant;
• pilna šlapimo pūslė, šaltis, skausmas;
• fizinis krūvis, pasikalbėjimas matavimo metu;
• kai kurie vaistai ir preparatai: nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai (NVNU), nosies purškalai nuo slogos, hormoniniai preparatai, gausus lakričio vartojimas, alkoholis;
• druskos pertekliaus turinti mityba.

Todėl, jei pastebėjote vieną aukštą rodmenį, nepanikuokite: pailsėkite ir pakartokite matavimą po kelių minučių, o kelias dienas užrašykite rezultatus.

Kokių veiksmų imtis priklausomai nuo rodmens

Rodmuo (mmHg)	Bendra rekomendacija
< 120/80	Palaikyti sveiką gyvenseną, pasitikrinti bent kartą per metus ar kaip nurodys gydytojas
120–139 / 80–89	Sekti rodmenis, koreguoti gyvenseną, aptarti su gydytoju, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių
≥ 140/90 (pakartoti)	Kreiptis į gydytoją patvirtinti diagnozę ir aptarti gydymą
≥ 180/120	Skubiai kreiptis į gydytoją; esant simptomams – kviesti 112

Žemas kraujospūdis

NHS pagal ribą nurodo, kad 90/60 mmHg ar mažiau gali būti vadinama žemu kraujospūdžiu. Daugeliui žmonių, ypač jaunų, liesų ar sportuojančių, tai yra individuali norma ir problemų nesukelia. Kreiptis į gydytoją verta, jei tuo pat metu pasireiškia:

• galvos svaigimas atsistojus ar alpimas;
• silpnumas, neryškus matymas, pykinimas;
• sumišimas, šalta drėgna oda.

Priežastys: dehidratacija, kraujo netekimas, kai kurie vaistai, širdies ir hormoninės ligos, ilgas stovėjimas. Kai kurias iš jų būtina ištirti.

Ką reiškia aukštas kraujospūdis

PSO duomenimis, hipertenzija – viena svarbiausių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje; dažnai ji nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės apie ją sužino per vėlai. Negydoma ji didina riziką susirgti infarktu, insultu, inkstų nepakankamumu, pažeisti regą.

Kraujospūdžiui mažinti rekomenduojama: mažiau druskos, daugiau daržovių ir vaisių, normalus svoris, reguliarus judėjimas, ribotas alkoholis, nerūkymas. Jei to nepakanka, gydytojas gali skirti vaistų. Daugiau – straipsnyje apie hipertenziją.

Kada kreiptis į gydytoją

• Kraujospūdis namuose keletą kartų iš eilės viršija 135/85 mmHg.
• Kraujospūdis yra aukštas ir turite diabetą, inkstų ligą, ankstesnį infarktą ar insultą.
• Vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus rodmenys išlieka aukšti arba nukrenta per žemai ir kyla silpnumas.
• Vienkartinis rodmuo 180/120 mmHg ar daugiau – net jei jaučiatės gerai, skubiai pasitarkite su gydytoju; jei yra simptomų, kvieskite 112.

Visos čia pateiktos ribos – bendros gairės. Tikslią tikslinę vertę, tyrimus ir gydymą nustato gydytojas, įvertinęs jūsų amžių, ligas ir bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.

DUK

Ar 130/85 mmHg yra aukštas kraujospūdis? Pagal ESC/ESH tai „aukštas normalus“ kraujospūdis – dar ne hipertenzija, bet verta kontroliuoti gyvenimo būdą ir matuoti periodiškai.

Kodėl rodmenys skiriasi tarp rankų? Nedidelis skirtumas (iki 10 mmHg) yra dažnas. Jei skirtumas nuolat didesnis, pasakykite gydytojui.

Kiek kartų per dieną matuoti? Jei gydytojas nepaskyrė kitaip, namuose pakanka kelias dienas iš eilės matuoti ryte ir vakare, o rezultatus užrašyti. Dažnas matavimas be reikalo gali didinti nerimą.

Ar aukštas kraujospūdis visada jaučiamas? Ne. Daugelis žmonių jokių požymių nejaučia, todėl patikrinimas yra svarbiausias būdas jį pastebėti.

Ar kraujospūdį galima sumažinti be vaistų? Esant nedideliam padidėjimui gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti, tačiau sprendimą dėl vaistų priima gydytojas.