Limfocitai: norma ir ką reiškia padidėję ar sumažėję

Kas yra limfocitai

Limfocitai – viena iš baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšių. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir limfinėje sistemoje (limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, blužnyje) ir yra pagrindiniai imuninės sistemos ląstelių atstovai. Skiriamos pagrindinės trys grupės:

• B limfocitai – gamina antikūnus;
• T limfocitai – naikina užkrėstas ląsteles ir valdo imuninį atsaką;
• NK (natūralios žudikės) ląstelės – greitai reaguoja į virusų užkrėstas ar pakitusias ląsteles.

Limfocitų kiekis nurodomas bendrame kraujo tyrime su leukocitų formule. Gali būti pateikiamas procentais (LYM %) ir absoliučiu skaičiumi (LYM#). Svarbesnis dažnai yra absoliutus skaičius, nes procentai priklauso nuo kitų leukocitų kiekio.

Limfocitų norma

Skirtingos laboratorijos nurodo šiek tiek skirtingas ribas, todėl remkitės savo tyrimo lapeliu. Orientacinės vertės:

Grupė	Limfocitų dalis (iš visų leukocitų)	Absoliutus skaičius
Suaugusieji	~20–40 %	~1,0–4,8 × 10⁹/l
Vaikai	didesnė, ~30–60 %	didesnis nei suaugusiųjų
Naujagimiai ir kūdikiai	gali viršyti 50 %	didesnis nei vyresnių vaikų

Vaikų limfocitų norma aukštesnė nei suaugusiųjų ir kinta su amžiumi: mažiems vaikams limfocitai paprastai būna vyraujanti leukocitų rūšis, vėliau jų dalis mažėja. Todėl suaugusiojo norma vaikui netinka.

Padidėję limfocitai (limfocitozė)

Dažniausios priežastys:

• Virusinės infekcijos – peršalimo ligos, gripas, mononukleozė, tymai, raudonukė, vėjaraupiai, citomegalovirusas. Po infekcijos limfocitų kiekis gali likti padidėjęs keletą savaičių;
• kai kurios bakterinės infekcijos, pvz., kokliušas, tuberkuliozė;
• lėtinis uždegimas ar autoimuninės ligos;
• kai kurie vaistai ir alerginės reakcijos;
• kraujo ir limfinės sistemos ligos, pavyzdžiui, lėtinė limfocitinė leukemija ar limfomos. Tai rečiau; jų įtarimą kelia ilgai išliekantis ar labai ryškus padidėjimas, kiti kraujo rodiklių pokyčiai ir simptomai.

Pats padidėjimas vaikams po infekcijos dažnai yra normali reakcija. Daugelis šių pokyčių išnyksta savaime, tačiau jei jie išlieka kelias savaites, gydytojas gali paskirti pakartotinį tyrimą ar papildomus tyrimus.

Sumažėję limfocitai (limfopenija)

Priežastys:

• Stiprus stresas, sunki liga, operacija, kortikosteroidų vartojimas (jie mažina limfocitų kiekį);
• ūminės infekcijos, ypač sunkios virusinės infekcijos;
• imuninį atsaką slopinantis gydymas, chemoterapija ar spindulinė terapija;
• ŽIV infekcija ir kitos imuninės sistemos ligos;
• autoimuninės ligos (pvz., raudonoji vilkligė);
• badavimas ir baltymų trūkumas, kai kurios paveldimos imunodeficito ligos.

Sumažėję limfocitai gali didinti infekcijų riziką, tačiau lengvas laikinas sumažėjimas dažnai nesukelia pasekmių ir pasitaiko net sveikiems žmonėms.

Kaip skaityti kraujo tyrimą

Vien limfocitų skaičiaus vertinti negalima. Gydytojas atsižvelgia į:

• bendrą leukocitų skaičių ir kitas leukocitų rūšis (neutrofilus, monocitus, eozinofilus);
• hemoglobiną ir trombocitus;
• simptomus (karščiavimas, svorio kritimas, prakaitavimas, padidėję limfmazgiai);
• tyrimo tendenciją laike – vienas nukrypęs rodiklis dažnai pakartojamas po kelių savaičių.

Santykinis padidėjimas (procentais) gali atsirasti dėl sumažėjusio neutrofilų skaičiaus, nors absoliutus limfocitų skaičius yra normalus. Todėl visada žiūrima ir absoliuti vertė.

Limfocitai vaikams

Vaikų imuninė sistema vystosi, todėl limfocitų kiekis kraujyje didesnis ir dažnai kinta. Mažas vaikas, sergantis viruso sukelta liga, gali turėti išaugusį limfocitų skaičių, o tai laikoma įprasta imuninio atsako dalimi. Dėl to tas pats skaičius, kuris suaugusiajam būtų padidėjęs, vaikui gali būti normalus.

Vertinant vaiko kraujo tyrimą svarbu naudoti jo amžiui pritaikytas normas, kurias nurodo laboratorija. Jeigu vaikas gerai jaučiasi, auga ir vystosi, o rodikliai tik šiek tiek nukrypę, gydytojas dažnai siūlo tyrimą pakartoti po kelių savaičių. Daugiau dėmesio reikia, jei kartu stebimas ilgalaikis karščiavimas, svorio nepriaugimas, dažnos sunkios infekcijos, ryškus limfmazgių didėjimas ar kraujavimai.

Limfocitų tipų tyrimas

Kartais, kai kyla klausimų dėl imuninės sistemos būklės, skiriamas išplėstinis tyrimas – limfocitų subpopuliacijų tyrimas (srauto citometrija). Jis parodo, kiek yra T, B ir NK ląstelių. Toks tyrimas nėra įprastas ir skiriamas gydytojo, dažniausiai įtariant imunodeficitą, ŽIV infekciją ar kraujo ligas. Jo rezultatus vertina imunologas ar hematologas.

Kaip pasiruošti tyrimui

• Dažniausiai kraujas imamas ryte, nevalgius (nebent laboratorija nurodo kitaip); vandens gerti galima.
• Prieš tyrimą venkite intensyvaus fizinio krūvio ir streso: jie gali laikinai keisti leukocitų formulę.
• Jei neseniai sirgote, pasakykite gydytojui – rezultatas gali būti atspindys neseniai persirgtos ligos.
• Praneškite apie vartojamus vaistus (ypač kortikosteroidus).

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei limfocitų kiekis nukrypęs nuo normos ir išlieka kartojant tyrimą;
• jei yra ilgiau nei kelias savaites padidėję limfmazgiai, nepaaiškinamas karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas;
• jei dažnai kartojasi infekcijos arba jos sunkiai praeina;
• jei vartojate imunitetą slopinančius vaistus ir atsirado karščiavimas.

Esant skiltyje apie skubią pagalbą išvardytiems požymiams, skambinkite 112.

DUK

Ar padidėję limfocitai reiškia leukemiją? Dažniausiai ne. Dažniausia priežastis – virusinė infekcija. Leukemija įtariama tik esant ilgai išliekančiam ryškiam pokyčiui ir kitiems požymiams.

Kiek laiko limfocitai būna padidėję po viruso? Kartais keletą savaičių. Jei kraujo tyrimas vis dar nukrypęs, gydytojas gali paskirti pakartotinį tyrimą.

Ar galima pakelti limfocitus maistu ar papildais? Vitaminai ar „imuniteto stiprintojai“ nepašalina limfocitų nuokrypių priežasties. Svarbu išsiaiškinti pagrindinę priežastį.

Ar limfocitai rodo, koks stiprus mano imunitetas? Ne vienareikšmiškai. Imunitetas priklauso nuo daugelio ląstelių ir veiksnių, o ne tik nuo limfocitų skaičiaus.

Klausimai gydytojui

• Ar mano limfocitų pokytis susijęs su neseniai persirgta infekcija?
• Ar reikia pakartoti tyrimą ir po kiek laiko?
• Ar reikalingi papildomi tyrimai (kraujo tepinėlis, virusų testai, ultragarsas)?
• Kokie simptomai turėtų mane skatinti kreiptis anksčiau?