Plaučių uždegimas (pneumonija)
Atnaujinta 2026 m. spalio 14 d. · Šaltinių: 3
Trumpai
Plaučių uždegimas yra plaučių audinio infekcija, kurią sukelia bakterijos, virusai ar grybeliai. Lengvus atvejus galima gydyti namuose, bet vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis liga gali būti pavojinga.
Kas yra plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas (pneumonija) yra plaučių audinio infekcija, kuri pažeidžia mažus oro maišelius (alveoles). Juose kaupiasi skystis ar pūliai, todėl sunkiau kvėpuoti ir į kraują patenka mažiau deguonies.
Dažniausios sukėlėjų grupės: bakterijos (pvz., pneumokokas), virusai (gripo virusas, koronavirusai) ir kai kurie kiti mikroorganizmai.
Simptomai
- kosulys, dažnai su gleivėmis ar gelsvais skrepliais;
- karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas;
- dusulys, greitas ar paviršutiniškas kvėpavimas;
- skausmas krūtinėje, stiprėjantis giliai įkvepiant ar kosint;
- nuovargis, apetito stoka;
- vyresnio amžiaus žmonėms kartais pagrindiniai požymiai būna sumišimas ar bendras silpnumas, o karščiavimo gali nebūti.
Kam liga ypač pavojinga
- vyresniems nei 65 metų žmonėms ir mažiems vaikams;
- rūkantiems, sergantiems LOPL, astma, širdies ligomis, diabetu;
- turintiems nusilpusią imuninę sistemą;
- sunkiai sergantiems ar neseniai persirgusiems virusine infekcija.
Diagnostika
Gydytojas apžiūri pacientą, išklauso plaučius. Diagnozei patvirtinti dažniausiai skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, taip pat kraujo tyrimai, kartais deguonies kiekio kraujyje matavimas (pulsoksimetrija). Sunkesniais atvejais tiriami skrepliai ar kraujas.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo ir ligos sunkumo:
- Bakterinį plaučių uždegimą gydo antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas. Svarbu išgerti visą paskirtą kursą.
- Virusinį plaučių uždegimą dažniausiai gydo palaikomosiomis priemonėmis, kartais priešvirusiniais vaistais.
- Namuose reikia ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir vartoti paskirtus vaistus. Karščiavimą ir skausmą galima mažinti paracetamoliu ar ibuprofenu pagal lapelio nurodymus.
- Sunkesniais atvejais gydoma ligoninėje, kur gali prireikti deguonies, vaistų į veną.
Kosulys ir nuovargis gali išlikti kelias savaites po pasveikimo.
Komplikacijos
Galimos komplikacijos: skystis aplink plaučius, plaučių pūlinys, kraujo užkrėtimas (sepsis), kvėpavimo nepakankamumas. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei kosulys su karščiavimu trunka ilgiau nei kelias dienas, simptomai blogėja arba po pagerėjimo vėl pakyla temperatūra. Ypač nedelsti turėtų rizikos grupių žmonės. Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.
Profilaktika
- Vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos (pasitarkite su šeimos gydytoju, ar ji jums rekomenduojama).
- Nerūkykite.
- Dažnai plaukite rankas.
- Gydykite lėtines ligas ir stiprinkite sveikatą mityba bei judėjimu.
Klausimai gydytojui
- Ar galiu sveikti namuose, ar reikia ligoninės?
- Kiek laiko vartoti antibiotikus ir kokio šalutinio poveikio tikėtis?
- Kada reikėtų pakartoti rentgenogramą?
- Ar man rekomenduojamos pneumokokinė ir gripo vakcinos?
Šaltiniai
- Pneumonia, NHS
- Pneumonia fact sheet, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
- Pneumonia, MedlinePlus (JAV Nacionalinė medicinos biblioteka)
Skaitykite taip pat
Kvėpavimo takai
Gripas
Kas yra gripas, kuo jis skiriasi nuo peršalimo, kokie simptomai, kaip gydyti namuose ir kada kreiptis į gydytoją.
Kvėpavimo takai
Bronchitas
Kas yra ūmus ir lėtinis bronchitas, kuo skiriasi nuo plaučių uždegimo, kaip gydyti kosulį ir kada kreiptis į gydytoją.
Kvėpavimo takai
Astma
Kas yra astma, kokie jos simptomai, ką sukelia priepuolius, kaip gydoma inhaliatoriais ir kaip veikti paūmėjimo metu.