Gripas

Kas yra gripas

Gripas yra ūmi kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Jis plinta oro lašeliniu keliu: kosint, čiaudint, kalbant, taip pat per užterštus paviršius. Šiaurės pusrutulyje gripo sezonas paprastai trunka nuo rudens pabaigos iki ankstyvo pavasario.

Gripas nėra tas pats, kas paprastas peršalimas. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui ir yra lengvesnis, o gripas užklumpa staiga ir ligonį „parverčia“ į lovą.

Simptomai

Tipiški gripo simptomai:

• staigus karščiavimas (dažnai 38 °C ir daugiau), šaltkrėtis;
• raumenų ir sąnarių skausmai;
• didelis nuovargis, silpnumas;
• galvos skausmas;
• sausas kosulys, gerklės skausmas;
• užgulta ar varvanti nosis (dažnesnė peršalus).

Vaikams gali pasireikšti ir pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, o senyvo amžiaus žmonėms karščiavimas kartais būna nedidelis, bet liga gali būti sunki.

Gripas ar peršalimas?

Požymis	Gripas	Peršalimas
Pradžia	Staigi	Palaipsnė
Karščiavimas	Dažnas, aukštas	Retas, nedidelis
Raumenų skausmai	Ryškūs	Lengvi
Nuovargis	Didelis, trunka ilgai	Lengvas
Čiaudulys, užgulta nosis	Kartais	Dažnas

Priežastys ir rizikos grupės

Ligą sukelia A ir B tipo gripo virusai. Jie nuolat mutuoja, todėl kiekvieną sezoną cirkuliuoja šiek tiek kitokie štamai ir vakcina atnaujinama.

Sunkesnės ligos ir komplikacijų rizika didesnė:

• vyresniems nei 65 metų žmonėms;
• nėščiosioms;
• mažiems vaikams;
• sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, širdies ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ir inkstų ligomis);
• turintiems nusilpusią imuninę sistemą.

Diagnostika

Daugeliu atvejų gripas įtariamas pagal simptomus ir žinomą gripo plitimą bendruomenėje. Jei reikia patvirtinti diagnozę (pvz., rizikos grupės pacientams ar gydant ligoninėje), gydytojas gali paskirti greitąjį testą arba PGR tyrimą iš nosiaryklės tepinėlio.

Gydymas ir savipriežiūra

Sveikiems žmonėms gripas dažniausiai praeina savaime:

• Ilsėkitės ir pasilikite namuose, kad neužkrėstumėte kitų.
• Gerkite pakankamai skysčių (vandens, arbatos, sultinio).
• Karščiavimą ir skausmą galima mažinti paracetamoliu arba ibuprofenu pagal pakuotės lapelyje nurodytą dozavimą. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitų vaistų, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
• Vaikams ir paaugliams negalima duoti acetilsalicilo rūgšties (aspirino): ji gali sukelti retą, bet sunkią Reye sindromo komplikaciją.
• Antibiotikai gripo negydo, nes jį sukelia virusai. Jie skiriami tik tada, kai prisideda bakterinė infekcija.

Rizikos grupės pacientams gydytojas gali paskirti priešvirusinių vaistų. Jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, todėl nelaukite, jei priklausote rizikos grupei.

Komplikacijos

Dažniausios komplikacijos: bronchitas, plaučių uždegimas, ausų ir prienosinių ančių uždegimas. Gripas taip pat gali paūminti lėtines ligas, pavyzdžiui, astmą ar širdies nepakankamumą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• priklausote rizikos grupei ir susirgote gripu;
• karščiavimas trunka ilgiau nei 3–4 dienas;
• simptomai neslūgsta ar blogėja po savaitės;
• atsiranda stiprus ausies, veido ar krūtinės skausmas, gleivingas ar kruvinas skreplių kosulys.

Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Profilaktika

• Vakcinacija kasmet yra veiksmingiausia apsaugos priemonė. Lietuvoje nuo gripo skiepijamasi pas šeimos gydytoją, kai kurioms rizikos grupėms vakcina kompensuojama.
• Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu.
• Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine servetėle ar alkūne.
• Sergant likite namuose, vėdinkite patalpas.

Klausimai gydytojui

• Ar aš priklausau gripo rizikos grupei ir ar man rekomenduojama vakcina?
• Ar man tinka priešvirusinis gydymas?
• Kokie požymiai reikštų, kad reikia grįžti pas gydytoją?
• Kada galiu grįžti į darbą ar mokyklą?