Dirgliosios žarnos sindromas

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – lėtinis žarnyno funkcijos sutrikimas, kai žarnos veikia kitaip nei įprastai, nors tyrimais jokio aiškaus pažeidimo nerandama. Manoma, kad svarbus ryšys tarp smegenų ir žarnyno, žarnos jautrumas ir judrumo pokyčiai. Liga neišsivysto į vėžį, bet gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę.

Simptomai

• pilvo skausmas ar diskomfortas, dažnai susijęs su tuštinimusi ir pasireiškiantis ar susilpnėjantis jį atlikus;
• pūtimas, dujų kaupimasis;
• viduriavimas, užkietėjimas arba jų kaitaliojimasis;
• gleivės išmatose;
• jausmas, kad žarnynas nevisiškai ištuštintas.

Pagal vyraujantį simptomą skiriami tipai: su viduriavimu, su užkietėjimu, mišrus.

Simptomai dažnai paūmėja po valgio, streso metu ir periodiškai praeina.

Priežastys ir veiksniai

Tiksli priežastis nežinoma. Prisideda:

• žarnyno jautrumas ir judrumo sutrikimai;
• žarnyno mikrobiotos pokyčiai;
• stresas, nerimas, depresija;
• persirgta žarnyno infekcija;
• tam tikri maisto produktai.

Diagnostika

DŽS diagnozuojamas pagal simptomus ir atmetus kitas ligas (celiakiją, uždegiminę žarnų ligą, infekcijas). Gydytojas gali skirti kraujo, išmatų tyrimus (pvz., celiakijos, uždegimo žymenų), o esant „raudonosioms vėliavėlėms“ ar vyresnio amžiaus pacientams – kolonoskopiją. Nereikėtų savarankiškai diagnozuoti DŽS, kai yra nerimą keliančių simptomų.

Gydymas ir savipriežiūra

• Mityba: valgyti reguliariai, nepraleisti valgymų, vengti didelių porcijų ir gazuotų gėrimų, riboti kavą, alkoholį, riebų ir aštrų maistą. Padėti gali mažai FODMAP turinti dieta, geriausia pagal mitybos specialisto ar gydytojo rekomendacijas, nes ji sudėtinga ir nėra skirta ilgalaikiam laikymuisi.
• Skaidulos: tirpių skaidulų (pvz., sėmenų, avižų) didinimas gali padėti, o netirpių (kviečių sėlenų) kartais pablogina simptomus.
• Fizinis aktyvumas ir streso valdymas (relaksacija, miegas, psichoterapija, pvz., kognityvinė elgesio terapija).
• Vaistai: spazmolitikai skausmui, vidurius laisvinantys ar stabdantys vaistai pagal simptomus. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti mažų dozių antidepresantų, kurie mažina žarnos jautrumą. Vaistus parenka gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei turite naujų ar nuolatinių pilvo simptomų, ypač po 50 metų, jei ilgesnį laiką kinta tuštinimosi įpročiai ar jei simptomai trikdo gyvenimą. Skubią pagalbą (112) kvieskite dėl staiga atsiradusio labai stipraus pilvo skausmo. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Klausimai gydytojui

• Ar man reikia papildomų tyrimų, kad atmestume kitas ligas?
• Kuri mitybos strategija man tiktų?
• Kokie vaistai ar elgesio terapijos gali padėti?
• Kada turėčiau grįžti pas gydytoją?