Kūno temperatūra: norma, karščiavimas ir kada kreiptis į gydytoją

Kas yra kūno temperatūra ir karščiavimas

Kūno temperatūrą palaiko smegenų centras (pogumburis), todėl ji nuolat svyruoja siaurose ribose. Suaugusio žmogaus vidutinė normali temperatūra – apie 36,4 °C, tačiau sveiko žmogaus ji gali būti kiek žemesnė ar aukštesnė (maždaug 36–37 °C). Temperatūra keičiasi per dieną: ryte žemesnė, vakare aukštesnė; ją veikia fizinis krūvis, valgymas, aplinkos šiluma, moterims – mėnesinių ciklas.

Karščiavimas – tai temperatūros pakilimas virš normos, kai organizmas „perstato“ šilumos reguliaciją, dažniausiai reaguodamas į infekciją. Pagal NHS, suaugusiesiems ir vaikams 38 °C ar aukštesnė temperatūra laikoma karščiavimu. Temperatūra, tik šiek tiek viršijanti normą (pvz., 37,2–37,9 °C), vadinama subfebriliu padidėjimu – jis dažnai nereiškia ligos, bet jei ilgai laikosi, verta pasitarti su gydytoju.

Karščiavimas pats savaime nėra liga ir nebūtinai kenkia – tai gynybinė reakcija. Svarbu, kodėl temperatūra pakilo ir kaip jaučiasi žmogus.

Galimos priežastys

Priežastis	Kaip dažnai pasireiškia	Į ką atkreipti dėmesį
Virusinės infekcijos (peršalimas, gripas, COVID-19)	Labai dažna	Sloga, kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis
Bakterinės infekcijos (tonzilitas, plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcija)	Dažna	Stipresnis gerklės skausmas, kosulys su skrepliais, deginimas šlapinantis, juosmens skausmas
Virškinimo trakto infekcijos	Dažna	Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas
Uždegiminės ligos (pvz., reumatinės)	Rečiau	Ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis karščiavimas, sąnarių skausmai, išbėrimas
Vaistai ir skiepai	Rečiau	Temperatūra pakilo netrukus po vaisto ar vakcinos; dažniausiai trumpalaikė
Perkaitimas, karščio smūgis	Dažna vasarą	Labai aukšta temperatūra, sausa karšta oda, silpnumas, galvos skausmas; reikia skubios pagalbos
Vėžys ir kitos sunkios ligos	Reta	Neaiškios kilmės karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas
Skydliaukės perteklinė veikla	Rečiau	Padidėjusi temperatūra, prakaitavimas, drebulys, greitas pulsas

Pažemėjusi temperatūra (žemiau 35 °C) – kita būklė, vadinama hipotermija. Ji pasitaiko peršalus, sunkios infekcijos metu ar kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir taip pat gali reikalauti medicininės pagalbos.

Lydintys simptomai

Kartu su karščiavimu dažnai atsiranda:

• šaltkrėtis, drebulys, prakaitavimas;
• galvos ir raumenų skausmas, silpnumas, apetito stoka;
• troškulys, sausos lūpos;
• greitesnis pulsas ir kvėpavimas;
• priklausomai nuo priežasties – kosulys, sloga, gerklės skausmas, viduriavimas, deginimas šlapinantis, išbėrimas.

Šie požymiai svarbesni nei pats skaičius – jie nurodo galimą priežastį.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą

• Elektroninis termometras po pažastimi ar burnoje, ausies ar kaktos termometras – laikykitės gamintojo instrukcijos.
• Neišmatuokite iš karto po karštos vonios, fizinio krūvio, karšto gėrimo ar rūkymo – palaukite 15–30 minučių.
• Matuokite tuo pačiu būdu ir tuo pačiu termometru, kad rezultatai būtų palyginami.
• Skirtingais būdais gauti skaičiai šiek tiek skiriasi (pažastyje paprastai žemesnė nei burnoje ar tiesiojoje žarnoje).
• Kūdikiams ir mažiems vaikams matuoti geriausia taip, kaip nurodo gydytojas ar gamintojas.

Ką galima daryti namuose

Šie bendri patarimai tinka suaugusiesiems, kai karščiavimas neviršija lengvos ar vidutinės formos ir nėra pavojaus požymių:

• Ilsėkitės ir ribokite fizinį krūvį.
• Gerkite daug skysčių – vandens, silpnos arbatos, sultinio, kad nepritrūktų skysčių. Karščiuojant skysčių netenkama greičiau.
• Rengkitės lengvai, nesusisupkite – per šilti drabužiai ir antklodės gali dar labiau kelti temperatūrą. Jei šalta, uždenkite lengva antklode.
• Palaikykite kambaryje vėsų, gerai vėdinamą orą.
• Jei jaučiatės blogai, galima vartoti vaistų nuo karščiavimo pagal pakuotės lapelį, tačiau jie nėra būtini, jei savijauta gera. Vaikų vaistų dozes visada nustato gydytojas ar vaistininkas pagal svorį ir amžių.
• Nenaudokite šaltų vonių, trynimo spiritu ar acto – tai gali sukelti drebulį ir pabloginti savijautą.
• Stebėkite savijautą: jei per 1–2 dienas ji nepagerėja ar blogėja, kreipkitės į gydytoją.

Kaip nustatoma priežastis

Gydytojas pirmiausia išsiaiškina, kiek laiko trunka karščiavimas, kokie simptomai jį lydi, ar buvote kelionėje, turėjote kontaktą su sergančiais, ar vartojote naujų vaistų. Atlikus apžiūrą, jei reikia, skiriama:

• bendras kraujo tyrimas ir uždegimo žymenys (pvz., C reaktyvusis baltymas);
• šlapimo tyrimas;
• gerklės ar nosies tepinėlis (viruso ar bakterijos nustatymui);
• krūtinės ląstos rentgenograma, jei įtariamas plaučių uždegimas;
• retais atvejais – kraujo pasėlis, vaizdiniai tyrimai ar specialistų konsultacijos, jei karščiavimo priežastis neaiški.

Kada kreiptis į gydytoją

Suaugusiems kreipkitės į gydytoją, jei:

• karščiavimas trunka ilgiau nei 3–4 dienas arba negerėja;
• temperatūra labai aukšta (pvz., viršija 39 °C) ar išlieka aukšta, nepaisant priemonių;
• jaučiate stiprų gerklės, ausų, juosmens, pilvo skausmą, deginimą šlapinantis;
• yra kosulys su gausiais ar kraujingais skrepliais;
• turite lėtinių ligų (diabetas, širdies, plaučių, inkstų, imuninės sistemos ligos), vartojate imunitetą slopinančių vaistų arba esate nėščia;
• karščiavimas atsirado grįžus iš kelionės į kitą šalį.

Vaikams (pagal NHS rekomendacijas) kreiptis reikia, jei:

• vaikas jaunesnis nei 3 mėnesių ir jo temperatūra 38 °C ar aukštesnė;
• vaikas 3–6 mėnesių ir temperatūra 39 °C ar aukštesnė;
• karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas;
• vaikas nevalgo, nesiskundžia ar labai mieguistas, rodo dehidratacijos požymius (sausos lūpos, retas šlapinimasis, nėra ašarų);
• vaikas atrodo labai sergantis ar jūs nerimaujate dėl jo būklės.

Kada skambinti 112

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei karščiavimą lydi:

• sprando raumenų sąstingis, stiprus galvos skausmas, jautrumas šviesai, vėmimas – galimas smegenų dangalų uždegimas;
• išbėrimas, kuris nenyksta prispaudus stiklinę;
• dusulys ar apsunkęs kvėpavimas, skausmas krūtinėje;
• painiojimasis, ryškus mieguistumas, sunku pažadinti, traukuliai;
• šaltos, melsvos ar marmurinės galūnės, labai silpnas pulsas;
• labai aukšta temperatūra po buvimo karštyje su sausa karšta oda ir silpnumu (karščio smūgis);
• vaikas, kuris neįprastai blyškus, „suglebęs“, atsisako gerti ar jo kvėpavimas pasikeitęs.

DUK

Ar 37 °C jau karščiavimas? Paprastai ne. Karščiavimu dažniausiai laikoma 38 °C ir aukštesnė temperatūra. Tarp 37 ir 38 °C yra „šiek tiek padidėjusi“ temperatūra, kuri gali būti normali ar susijusi su pradedama liga.

Ar būtina mušti temperatūrą? Ne visada. Jei jaučiatės pakenčiamai, užtenka ilsėtis ir gerti skysčių. Vaistai skirti pagerinti savijautą, o ne sumažinti skaičių bet kuria kaina.

Kodėl temperatūra aukštesnė vakare? Natūraliai kūno temperatūra vakare būna keliomis dešimtosiomis laipsnio aukštesnė nei ryte.

Kas, jei temperatūra žemesnė nei 36 °C? Daugeliui žmonių tai gali būti individuali norma, ypač matuojant po pažastimi. Jei kartu jaučiate šaltį, silpnumą, mieguistumą ar esate vyresnio amžiaus, pasitarkite su gydytoju.

Ar normalu, kad po skiepo pakyla temperatūra? Lengvas trumpalaikis temperatūros pakilimas po skiepo pasitaiko. Jei jis trunka ilgiau ar lydi sunkūs simptomai, kreipkitės į gydytoją.

Klausimai gydytojui

• Kokia tikėtina mano karščiavimo priežastis ir ar reikia tyrimų?
• Kada verta vartoti vaistus nuo karščiavimo, o kada ne?
• Kokie požymiai man (ar mano vaikui) reiškia, kad reikia skubiai kreiptis?
• Kiek laiko normalu, kad temperatūra laikytųsi?
• Ar galiu eiti į darbą ar mokyklą, kai temperatūra normalizuojasi?
• Kodėl temperatūra nuolat šiek tiek padidėjusi ir ar tai reikia tirti? .Value -replace ‘ligos/’,” sources:
  • title: “Karščiavimas suaugusiesiems” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/fever-in-adults/
  • title: “Karščiavimas vaikams” publisher: “NHS” url: https://www.nhs.uk/conditions/fever-in-children/
  • title: “Karščiavimas” publisher: “MedlinePlus (JAV Nacionalinė medicinos biblioteka)” url: https://medlineplus.gov/fever.html