Šienligė (alerginis rinitas)

Kas yra šienligė

Šienligė (sezoninis alerginis rinitas) yra alerginė organizmo reakcija į augalų žiedadulkes. Imuninė sistema jas palaiko pavojingomis ir išskiria histaminą, kuris sukelia nosies, akių ir gerklės simptomus. Jei simptomai pasireiškia ištisus metus (dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos), tai vadinama visus metus trunkančiu alerginiu rinitu.

Simptomai

• čiaudulys, ypač priepuoliais;
• varvanti, užgulta ar niežtinti nosis;
• niežtinčios, parudusios, ašarojančios akys (alerginis konjunktyvitas);
• gerklės ar gomurio niežėjimas, kosulys;
• nuovargis, galvos skausmas, sutrikęs miegas;
• kartais jaučiamas kvapo sumažėjimas.

Skirtingai nuo peršalimo, šienligė nesukelia karščiavimo, o simptomai trunka savaites ir atsiranda tuo pačiu metu kasmet.

Priežastys

Lietuvoje dažniausi alergenai yra:

• medžių žiedadulkės (beržas, alksnis, lazdynas): paprastai balandį–gegužę;
• žolių žiedadulkės: gegužės pabaigoje–liepą;
• piktžolių žiedadulkės (pelynas, ambrozija): vasaros pabaiga–ruduo;
• pelėsių sporos.

Rizika didesnė, jei šeimoje yra alergijų ar astmos arba jei sergate atopiniu dermatitu.

Diagnostika

Pagrindas yra simptomų ir jų atsiradimo laiko aptarimas. Alergijos tyrimai (odos dūrio mėginiai, specifinių IgE kraujo tyrimai) atliekami pas alergologą, kad nustatytų konkretų alergeną.

Gydymas

• Alergenų vengimas: stebėti žiedadulkių prognozes, žydėjimo metu mažiau būti lauke, ypač vėjuotomis dienomis, uždaryti langus, po lauko nusiplauti plaukus ir persirengti, nesidžiovinti skalbinių lauke, naudoti automobilio salono filtrus.
• Antihistamininiai vaistai (tabletės, nosies ar akių lašai) mažina čiaudulį, niežėjimą, varvėjimą. Naujesnės kartos mažiau sukelia mieguistumą.
• Nosies kortikosteroidų purškalai – veiksmingiausia priemonė nosies simptomams, jie veikia po kelių dienų, todėl geriausia pradėti prieš žydėjimo sezoną.
• Nosies plovimas druskos tirpalu.
• Alergenų imunoterapija (specifinė imunoterapija) – atrinktiems pacientams ilgalaikis gydymas skiriamas alergologo; ji gali sumažinti reakciją į alergeną ir pakeisti ligos eigą.

Dozes ir vaistus parenka gydytojas ar vaistininkas, ypač kai yra kitų ligų ar jei esate nėščia.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar alergologą, jei simptomai stiprūs, trikdo miegą ar kasdienę veiklą, nepadeda nereceptiniai vaistai, simptomai atsiranda kelis kartus metuose ar yra astmos simptomų (kosulys, dusulys, švokštimas). Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Klausimai gydytojui

• Kokio alergeno sukeliama mano alergija?
• Kokie vaistai tinka man ir kada juos pradėti vartoti?
• Ar man tinka alergenų imunoterapija?
• Ar yra rizika, kad išsivystys astma?