Astma

Kas yra astma

Astma yra lėtinė bronchų liga. Jos metu oro takai būna nuolat uždegę ir jautrūs įvairiems dirgikliams. Reaguodami į juos bronchai susitraukia, išsipučia, gamina daugiau gleivių, todėl oras patenka sunkiau. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažnai vaikystėje.

Simptomai

• švokštimas (švilpiantis garsas iškvepiant);
• dusulys ar „oro trūkumas“;
• spaudimo jausmas krūtinėje;
• kosulys, ypač naktį, anksti ryte ar fizinio krūvio metu.

Simptomai nuolat kinta: kartais jų nėra, kartais paūmėja. Astmos priepuolis yra staigus simptomų sustiprėjimas.

Priežastys ir dirgikliai

Tiksli priežastis nežinoma, bet didesnė rizika, jei šeimoje yra astmos ar alergijų. Dažni paūmėjimus sukeliantys veiksniai:

• alergenai (žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų plaukai, pelėsiai);
• virusinės kvėpavimo takų infekcijos;
• tabako dūmai ir oro tarša;
• šaltas oras, fizinis krūvis;
• stiprūs kvapai, dulkės, cheminės medžiagos;
• kai kurie vaistai (pvz., aspirinas ar kiti NVNU – jei gydytojas yra įspėjęs).

Diagnostika

Diagnozė nustatoma pagal simptomus ir plaučių funkcijos tyrimus. Dažniausiai atliekama spirometrija, kartais papildoma PEF (didžiausio iškvėpimo srauto) stebėsena, alergijos tyrimai. Mažiems vaikams diagnozuoti sunkiau, todėl svarbu stebėti simptomų pobūdį.

Gydymas

Gydymas skirstomas į dvi grupes:

• Greitojo poveikio (palengvinantys) vaistai. Naudojami simptomams greitai palengvinti. Jei jų reikia dažnai, astma nekontroliuojama.
• Kontroliuojantys (profilaktiniai) vaistai. Dažniausiai tai inhaliuojami kortikosteroidai, vartojami kasdien, net kai simptomų nėra. Jie mažina uždegimą ir priepuolių riziką.

Kai kuriems pacientams skiriami papildomi vaistai arba biologinė terapija. Dozes ir vaistus nustato gydytojas. Labai svarbu išmokti teisingai naudoti inhaliatorių: paprašykite gydytojo ar vaistininko parodyti.

Gydytojas dažnai pateikia astmos veiksmų planą: kaip veikti, kai simptomai stiprėja ir ką daryti priepuolio metu.

Savipriežiūra

• Venkite žinomų dirgiklių.
• Nerūkykite ir venkite tabako dūmų.
• Reguliariai vartokite paskirtus vaistus.
• Skiepykitės nuo gripo pagal gydytojo rekomendaciją.
• Sekite simptomus, kad laiku pastebėtumėte pablogėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei įtariate astmą, simptomų daugėja, greitojo poveikio vaistų reikia dažniau nei ankstesniu laikotarpiu, simptomai trikdo miegą ar kasdienę veiklą. Skubią pagalbą (112) kvieskite, jei atsiranda skiltyje „Kada skubiai kreiptis pagalbos“ išvardyti požymiai.

Klausimai gydytojui

• Ar mano astma kontroliuojama gerai?
• Ar teisingai naudoju inhaliatorių?
• Kokie yra mano paūmėjimo požymiai ir ką daryti?
• Ar man reikia alergijos tyrimų?